- dūliai
- dū́liai sm. pl. (1) 1. žr. 1 dūlis 1: Dū́liai varva nuo medžio J. 2. žr. 1 dūlis 3: Pjaulai dū́liams geri J. 3. Kv, Užv žr. 1 dūlis 5: Koks ten namas – pradėjo grauti, pasirodė tik dū́liai belikę Klm. Paieškok dū́lių bitėms smilkyti Up. Dū́lius imk iš rąstų išdūlėjusių, t. y. ištrandėjusių J.
Dictionary of the Lithuanian Language.